Tik meilei vienai pavydėkit:
Ne šlovei, ne galiai, ne litui.
Net talentą, laurus padėkit
Po kojomis dovanai šitai.
 
O jei ji praeitų pro šalį,
Kaip lūšė per užsnigtą girią,
Tuomet pavydėti jūs galit
Tik tam, kas šį jausmą patyrė.