Laukiu tirpsmo vandens,
Kad akis traiškanotas nuplaučiau –
Gal diena be šešėlių ugniakuro pelenus semia?
Gal praplyš debesynai, atskleis apsvaiginantį aukštį?
Gal su zylėm čirpsėsiu gyvenam, gyvieji, gyvenam.
Laukiu tirpsmo vandens,
Iš manęs jis jausmais kad paplūstų –
Pasitikt ir lydėt mylimiesiems po graudulio lašą.
Gal išsprūsiu iš ankšto vienatvinio gnaužiančio lukšto,
Gal pajusiu, kaip laikas apsnūdusias atplaišas neša?
Laukiu tirpsmo vandens,
Nors ne vasara, dar tik vasaris,
Bet žydėjimo nuojauta gimdo gyvenimo geismą.
Sunerims gal raumuo,
Nes darbų jis visų nepadaręs –
Iš savosios žiemos jei ne skrisiu,
Bet, kryptį pamačiusi, eisiu.