Kai žvelgė tulpės pro langelį,
Norėjo bėgti į kiemelį,
Kažkas ten buvo taip gražu,
Bolavo ant žalių žolių.
 
Na, išnešiau, lai jos pamato,
Nors lopinėlį sniego balto,
Gal ims kuri ir panorės
Baltais žiedeliais sužydėt.
 
Bet greit pamiršo sniegą baltą,
Tulpelėm buvo labai šalta.
Dabar ir vėl pro langą žvelgia
Į apsiniaukusią padangę.