Mūsų pilys paremia dangų,
Stabdo vėjus ir jūrų audras,
Saulė ties kiekvienu jų langu
Beria savo auksines spalvas.
 
Aplink jas žaluma žieduota
Ir netylantys švelnūs garsai,
Čia gali kilt aukštyn, nebijoti,
Neša stiprūs žuvėdros sparnai.
 
Kuo arčiau lig dangaus ir saulės,
Kuo arčiau lig svajonės bendros,
Žmogus ir gamta vienas kūnas,
Kur ramybė saugo, stebi valdas.