Debesys danguj ir debesys balas
Braido, valiūkauja į valias.
Kas šį rytą žaidžiate su manimi? –
Lengvabūdiškai galvot imi.

Gatvele skubu, gatvelėje – slidu,
Prasilenkiant tu šypsaisi, šypsomės jau – du.
Ir taip lengva, ir taip gera širdyje,
Šalia debesų mes atsispindim baloje.

Speigas traukėsi ir atlydžio metu –
Daug po kojom veidrodžių randu.
Kartais jie – kreivi, – juokiuosi aš, –
Debesys suguls, juos žvilgsnis ras.

Pastovėsiu, vaizdas raibuliuos, šviesės,
Debesų piemenė jų spalva vešės,
O vėliau ant lapo perkels juos: gyvi
Būkite kitiems, alsuokit manimi.