Neilgai užsiliksi dagtim, kai pakliūsi tarp kūjo ir priekalo,
Jei gentis be keiksmų nepajėgs kraują versti į pieną,
Atitirpus dirva nesulauks jei artojo nei sėklos,
Jei vaikystės ramybę suraižys neprieteliaus žvangintas plienas.
Žodis virs jei melu, dvasios elgeta sės jei į sostą,
Apsivers piramidė, o miegą trikdys jei sprogimai.
Jeigu verkiančio vaiko nebus kam priglaust ir paguosti,
Jei gaisre supleškės amžius kauptos rašytinės žinios.
Sutrupėsi ne tu. Būtį skelbt negalės sausos įsčios.
Kur tas Dievo sūnus? Kur išminčiai, jo ėję lankyti?
Teka saulė Rytuos. Užgirsti, kaip ten keikiasi šlykščiai.
Iš tamsybės minčių joks beprotis negali išgyti.