Rubajatai
***
Su savo kūnu turi elgtis
lyg indu sielai.
Nevaikščioki apšepęs
ir rūbais nešvariais.
Jis turi šviest, spindėti
šypsena ir grožiu,
Palik po savęs darbus,
reikšmingus ateičiai.
***
Mūsų pradžia — tai molis
ir pelenai dangaus.
Galėjome gėrėtis ir likt
ten amžiams.
Deja, žaltys ir noras
vaisiaus paragaut,
Mus atvedė į žemiškuosius
sodus baltus...
***
Metų gal tūkstantis ar du
praeis po mūsų,
Puodžiedys vėl kas žemę,
ieškos molio...
Seniai iš kūno bus
išskridusi vėlė —
Galėsi būti tu puošni vaza,
o aš — gėlė...
2025 01 13