Rubajatai



***
Su savo kūnu turi elgtis
              lyg indu sielai.
Nevaikščioki apšepęs
        ir rūbais nešvariais.
Jis turi šviest, spindėti
          šypsena ir grožiu,
Palik po savęs darbus,
      reikšmingus ateičiai.

***
Mūsų pradžia — tai molis
         ir pelenai dangaus.
Galėjome gėrėtis ir likt
                 ten amžiams.
Deja, žaltys ir noras
           vaisiaus paragaut,
Mus atvedė į žemiškuosius
                  sodus baltus...
***
Metų gal tūkstantis ar du
             praeis po mūsų,
Puodžiedys vėl kas žemę,
                 ieškos molio...
Seniai iš kūno bus
                išskridusi vėlė —
Galėsi būti tu puošni vaza,
                     o aš — gėlė...

2025 01 13
delioren