Sulaukėme Dievo malonės,
Į sniego baltumą suvystė.
Kuždėjo, „mylėkite, žmonės,
Neleiskit gerumui paklysti“.

Nusilenkė didūs Karaliai
Ir dovanas kukliai išdėstė.
„Priimk atnašą, Visagali“, –
Ramybė žydėjo virš miestų.

Visi šalia jo buvo lygūs,
Įgelti kitam kaip, nesvarstė.
Ir skleidėsi Dievo galybė,
Lydės akylai iki karsto.

Sulaukėme Dievo gimimo,
Tikėjime prašo neklysti.
Užmirštam, ant kryžiaus kankinam,
Lyg erodai, įkapėm vystom.