Pasniegti smulkiai, tirpsta, o paskui ir vėl.
Lyg abejonė dangiška ant žmogiško laukimo.
Liks be atsakymo dejavimas "Kodėl?"..
Kai šuliny tikėsies pasisemti vyno,
Neatgailavęs už genties klaidas
Ir avinėlių kraujo neapverkęs.
Net Atpirkėjas jeigu atsiras,
Kur dėsis godžios kandys, tarakonai, erkės?
Kisieliuj skęs ne pasninko krantai,
Pro fejerverkų triukšmą slops sutilindžiavęs varpas.
Pasniegti smulkiai, tirpsta. Ar matai?
Didžiąsias nuodėmes gal prieskoniai pabarsto?
Kaip gali didis nepaspringt karu,
Kai aibei kūdikių nelemta bus užgimti?
Sutirpsta MES į smulkius AŠ ir TU -
Minios malda ne apie gimtį - mirtį.
Laukimas ilgas ir naktis tamsi,
O jėgos baigiasi, kad laiką pakinkytum.
Pro žvakės vašką šypsosi dagtis,
Nes švinta rytas. Stebuklingas rytas.