Gyvatiška baimė

Šventiniu metu – meilučiai, saldūs...
Net koktu nuo veidmainysčių. Kam,
Jeigu kasdienybėj skleidžiam šaltį,
Gero žodžio gailim paprastam?

Regint tai, ėmiau nebetikėti, matosi,
Saldžiai šypsosi, o nusisuk, liežuviu kirs.
Tad visai nelauku tų „Gyvatės“ metų,
Lietuva, neduok Die, gyvatynu virs.
 
žemaitukė