Beribis skausmas

Nuo melo buvo bloga,
Tarsi trūko oro.
Žodžiu, nieko gero...
Kažkam gyventi nusibodo,
Ėmė ir nušoko nuo stogo!
O kažkur kitur,
Ten kur gera ir gražu,
Kur kartais nuo minčių,
Burnoje pasidaro net saldu...  
Į depresiją puolusi mergina.
Įrėmė ginklą sau į galvą,
Ir ištaškė smegenis,
Be jokios baimės...
Atrodo kažkur šalia manęs,
Gyvena žvėrys.
Nes kiekvieną dieną,
Vyras tranko moterį į sieną...
Ir sako man kažkas, kad neturiu aš gėdos,
Gyvena tarsi asilai.
Geria viską kas dega...
Užtenka kartoti visa tai amžinai!
Gal pats laikas sustoti...
Nuo tų žodžių kartais pradedu dvejoti.
Girdėjau, kad kažkas ėmė ir sau akis išsibadė.
Neištvėrė žiūrėti į tai ko daugiau niekas nematė.
Aurimas