Mamai brangios dukros,
Mamai brangūs sūnūs.
Mama žino turto
Didesnio nebūna.

Kai juos prie krūtinės
Glaudžia, širdy – gera,
Meilę, tarsi skarą,
Siela neria, neria...

Skausmą pasiimtų
Už savo vaikus,
Kad tiktai nebūtų
Kelias jų sunkus.

Į lopšinę pynus
Žodelius švelnius,
Lyg žvaigždė naktinė,
Saugojo sapnus.

Mama glaudžia dukrą,
Mama glaudžia sūnų.
Amžina jos – meilė,
Tikresnės nebūna.

Nors vaikai užauga,
Mamai jie – maži.
Atsimink, vaikeli,
Kol šalia, veši.