Išskrido mėnesiai lyg paukščiai,
Tik gruodis dar sparnais mojuoja.
Ateis Naujieji metai, kils į aukštį
Ir liks tik atminties vaizduotėj.
 
Galėjai gal dienoraštį rašyti,
Fotografuot kiekvieną dieną,
Tiktai atgal vis tiek jau  nesugrįžti,
Mums nenugriauti laiko sienos.
 
Vien tik į priekį veda tavo bėgiai,
Palieka pakelėj darbai visi,
Ir nežinai, ar jie gražiai sužėlė,
Ar dykvietėje vėjų nublokšti.
 
Tikėjai pasaka, kad žodžiai kartais lieka
Iškalti ant akmens, rašyti raidėmis.
Jie jaudina ir mena gyvą sielą,
Kai ji kalbėjo tyliai mintimis.
 
Vėl klausimas, toks priešgyna, iškyla:
- Ar bus įdomūs jie kam nors kada?
Jei viskas viskas liktų užrašyta,
Paliktų užteršta ir visata.
 
.................
Išskrido mėnesiai, pamosiu ir dėkosiu:
Ačiū, kad buvot dosnūs dienomis.
Džiaugiausi saule, kartais obelų pavėsiu,
Miško ramybe, sodo gėlėmis.