***
Sijoja lapkritis, sijoja —
Uždengs baltai rudus lapus,
Užklostys nuogas uosio kojas
Ir jau išeinant — atsipūs...
Paliks tave prieš gruodį vieną,
Vėl pasiklysi tarp dienų.
Kiekvieną dieną — vis naujiena,
Kaip vaikas lauki dovanų.
O jų nebus. Nereikia guostis.
Nelieka tiems, kas be dantų.
Ir ne iš meilės, jei paglostys,
Už stalo jei sodins kartu.
Sijoja lapkritis... Paguodžia
Preliudija baltos žiemos.
Gerumą supranti be žodžių
Ir medžiams reikia šilumos.