Jonažole, auksinės saulės vaike,
Taip norisi pievoj tave pamatyti,
Pagelbėki surasti ramybę uoste
Ir sunkų liūdesį kuo toliau nuvyti.
 
Vilioji ne tik žmogų, bet ir bitutes,
Esi tu pievų medunešio žvaigždutė,
Todėl ir tiesias rankos paliest tave,
Grožėtis, kvėpinti, su tavimi pabūti.
 
Jonažole, auksinės saulės vaike,
Neleiski saulei niekada užgesti,
Vaikystę prisiminę, einam žaisti,
Kad nepasiklysti ir nepasimesti.