Tai pasipuošė puošmedis
Tekančios saulės šalies.
Lapai lyg auksu nulieti
Kviečia prieiti, paliest.
 
Prieit ir pažvelgti, pastovėti ilgiau,
Pasvajot, jeigu būtų giria.
Tikriausiai yra, tiktai aš nemačiau,
O norėčiau įžengti į ją.
 
Kiek pasauly stebuklų, kiek medžių, gėlių!
Kiek aukščiausių kalnų ir tarpeklių!
Net mintim jų aprėpti visų negaliu,
Nepažint dykumų, plačių stepių.
 
Žmogui vieno gyvenimo žemėj mažai,  
Jei galėtum atgimt ir kartoti,
Gal po tūkstančių metų, sustojęs čionai,
Dar keliaut ir pažint nesvajotum.
 
O gal ir gerai, kai svajonių yra,
Kad dar noris gyvent ir gyventi.
Kad rusena, negęsta pažinimo aistra
Ir net sutiktas puošmedis – šventė.