Paukšteli, paukšteli, pačiulbėk man giesmelę;
Širdele, širdele, nurimk, neverk šią naktelę –
Ryto aušroms neprašvitus, grįš kareivis namo.
 
Mano bernužėlis, šaunus kareivėlis – kalbėjo beržai,
Juodu varnu sugrįš ir laiškai apverkti žibuoklėmis pražys,
Žibuoklėmis pražys ant balto sniego mano meilė.
 
Paukšteli, paukšteli, ar matei, kur pūgos skriejo?
Širdele, širdele, dar palauk, nebeverk šią naktelę –
Ten kažkur gaudesy juodas varnas amžiams užmigo.
 
Mano bernužėlis, šaunus kareivėlis – kalbėjo miškai,
Tekėjo kraujo upės ant balto sniego jonvabalių takais,
Jonvabalių takais ir aš tekina bėgau paskui savo meilę.
 
Ar kas matė vietoj snaigių krintančias plunksnas?
Prie gęstančios spingsulės dūla apverkti laiškai –
Mano juodas varne, kur gi tu? Kur gi mano meilė?
 
Paukšteli, paukšteli, pačiulbėk man giesmelę;
Širdele, širdele, nurimk, neverk šią naktelę –
Ryto aušroms neprašvitus, grįš kareivis namo...
 
Juodu varnu sugrįš...