Tyli mano žodžiai,
Nekalba daugiau,
Nors norėtų skristi,
Lig paties dangaus.

Lig širdies mieliausios,
Lūpų jos švelnių
Jie norėtų skristi,
Bet nūnai tyliu.

Tiek jau iškalbėta
Popieriuj godų,
Bet vis tiek aš vienas,
vienas tarp audrų.