Į pulkelį susispietę
Gervės klykė,
Viršum kiemo ratą suko,
Laukti liko.

Stiklu lango, stiklu lango
Srūva ašaros,
Iškeliavo, iškeliavo
Bobų vasara.

O šiandieną, o šiandieną
Šėlo vėjas.
Lapus draskė, lapus nešė,
Plaikstė, sėjo...

Mano klevas gedi, klevas,
Nuogos šakos.
Lapkritis parėjo, – kužda, –
Žvakės dega.

Vaškas žemę, vaškas žemę
Girdo, girdo...
Jo šerdis taip panaši
Į žmogaus širdį.

Gal abiem mums seną žaizdą
Gelia, gelia?
Jam švelniai, švelniai kalbu:
Laikykimės, broleli.