Vėl Mykolinių
Atlaidai –
Ir bobų vasara
Praėjo.
Po skėčiais
Slepiasi veidai:
Ne tik nuo vėjo,
Ne nuo vėjo.
 
Kaimynų apkalbos
Išseko –
Slogi rimtis
Nusistovėjo.
Kad viską matančių
Netekom:
Tai tik per vėją
Tik per vėją.
 
Padangės skliautas
Užsitraukė.
Lietus tarp medžių
Sušlamėjo.
Kaštonas jau
Lapus išbarstė:
Tai tik dėl vėjo,
Gal dėl vėjo?..