Plaukia debesėlis
Vakaro dangum,
Toks šviesus ir šiltas
Paslapčių vilnim.
Ką žmonėms jis neša
Ir į kur jis kviečia?
Tyliai, švelniai plaukia,
Rodos, ievą liečia.
 
Nešk žmonėms ramybę,
Nešk pasauliui taiką,
Gelbėti žmoniją
Nuo tironų laikas.
Juk matai, kaip žemė
Kenčia nuo gaisrų,
Rytuose, Pietuose
Žvėrių užkurtų.
 
Laikas plaukia amžiais,
Tūkstantmečiai bėga,
Tiktai blogis siaučia,
Vaikai neužmiega.
Armijos ginkluojas
Tankais, šautuvais,
Sėja skausmą, gėlą
Sukelti karai.
 
Plaukia debesėlis...
Kaip man paprašyti,
Kad ramybę šviesią
Lietumi išlytų,
Gal tada ir žemėj
Laimės gėlės dygtų
Ir žmogus galiausiai
ŽMOGUMI paliktų.