Gelsta tulpmedis rudenio saulėj,
Greitai vėjas lapus jo nuskins,
Man beliks tik pavasario laukti
Prie manęs kol vėl žalias palinks.
 
Gal dar gelsti nebūtų skubėjęs,
Bet kamavo sausra įkyri.
Karštos dienos vis bėgo ir bėgo,
Nepagirdė dangus lietumi.
 
Visko tenka ir medžiams iškęsti,
Ne vien žmogui metus sunkesnius,
Kaip nuo laiko audrų nepavargti,
Eit, praeiti likimo kelius.
 
Pasiimsiu aš lapą auksinį,
Tegul vasaros karštį primins,
Kai už lango pūga šoks suktinį,
Šaltas ledas upes surakins.