.......
Oi upe upe, visų gyvasčių nešėja,
Nuplauni mūsų dulkes ir vargus,
Pašventini, išgrynini mūsų sielas,
Plevena jos virš mūsų balandžiu.
Tavo vaga tokia gili ir vandeninga,
Fontanu liejasi iš dieviškų gelmių,
Vis nuolat judanti ir nepavargstanti,
Lyg motina triūsianti dėl savo vaikų.
Tavasis raštas suteikia grožiui esmę,
Tai tiesi lyg styga, tai vingiais išraityta,
Taip gera būti prie tavęs, pajusti vėsą
Ir plaukti su žuvimis, kai srovės neša.
Galėtum papasakoti, jei prakalbėtum,
Daug teko grumtis, veržtis ir nesustoti,
Ateiname prie tavęs džiaugtis ir verkti,
Ateiname švęsti, mylėti ir vargus aukoti.