Žaliuoja dar ąžuolas, pušys žaliuoja,
O kaip Lietuva, Motinėle, kaip tu?
Politinės aistros čia verda, putoja,
Tik tiesos, nuoširdumo rasti sunku.
 
Kodėl, o kodėl vienybę pamiršom,
Demokratija, laisvė pavirto preke.
Matysi tik tuos, pas kuriuos milijonai,
Spalvingoj reklamoj, TV ekrane.
 
Vienus kals prie kryžiaus už menką čekutį,
Už asfalto takelį ir puodelį kavos. 
Kitų suktumus paslėps vėjai nupūtę
Už marių tolybių, už Atlanto bangos.
 
Degina saulė rugiais lauką apsėtą,
Jurginus ir astrus prie kaimo namų.
Degina saulė dorą žemdirbio pėdą,
Tik negali išdegint savanaudžių klanų.