Įkyru? Suprantu —
Juk svirpiu intensyviai, ilgai.
Rudenėju.
Uogelės dienų, nepalesinę paukščių,
Į užmarštį byra ir byra.
Neištiesina kelio
Piliulės, mandri pavilgai —
Jis ne smėlio šilkinio, bet nuospaudas veliančio žvyro.
Aš svirpiu apie būtį,
Kurią pradanginti baugu.
Aš svirpiu apie aistrą ir būtą sultingą sezoną,
Apie viltį veržlių, naivumu pažymėtų daigų,
Apie tyrą draugystę
Ir darbu užpelnomą duoną.
Svirpesy kaip kokteilyje maišos tamsa su šviesa,
Kartais šmėkšteli prieskonis juoko, o kartais — liūdnumo,
Bet šiame svirpesy, patikėkite būsiu visa —
Ar kai slysiu kaip lašas, ar dingsiu kaip vėjo beblaškomas dūmas.