Kiek daug spalvų gyvenime,
Kiek daug spalvų!
Kuri diena man kokią lemia
Atspėt sunku.
 
Taip norisi šviesių, lengvų,
Kad aukštyn keltų,
Virš kelio akmenų, duobių
Svajonėje gyventi.
 
Ten, vienumoj, aukštai,
Gal būtų ir gerai,
Bet tu žmogum gimei,
Juo likti privalai.
 
Gyvent ne vien tik sau,
Gyvent ir dėl kitų.
Juk žemėje gražiau,
Kai skamba daug balsų.
 
Žinau, naktis tamsi,
Dažnai naktis baugi,
Bet ir jinai saugi,
Jei žiburį turi.
 
Nušviest tau naktį gali
Draugai, darni šeima,
Tėvynė, kur gimei,
Tautos kalba, daina.
 
O spalvos, spalvos, spalvos,
Kaip tau gyvent be jų!
Miškai, laukai ir kalvos
Lyg kilimai gėlių.
 
Taip pat ir dienos, metai
Nebūna vien pilki.
Spalvų šimtus tau neša,
Priimk jas širdimi.