Kol žvilga rasa
Ryte... tokia šalta rasa
Švarumą burianti žolynams.
Per naktį grožį išpažinus,
Nytis atrinkus debesynų,
Kol žvaigždė klaidžiojo basa.
Duok, Dieve, kiekvienam patirti,
Nes saulė greit palieps ištirpti,
Suverti tuos tyrus lašus
Žvilgsniu. Netrukus jie pražus.
Aušra, juk rūbo eis sukirpti
Žemei vėl naujo. Mus mažus
Šildys saulėtame glėbyje,
Kuždės, tegu gerumas lyja,
Padauginkit jo tiražus.
Tegu laiminga bus mama,
Karo baisumų nepažinus.
Lopšinę meilės parlakdinus,
Kūdikį švelniai glausdama,
Gajumą išpažins žolynų.