Puodelis kavos, pyragaitis lėkštutėje,
Šnekos „lyg vandens“ gali juk ir nebūti.
Svarbu, glust šalia, širdimi jausti širdį,
Nes draugo artumas gyvenimą šildo.

Kam skambint, kai vartai – visad atviri?
Draugai laukiami, juos lyg vaistą geri.
Pabūti šalia, mintimi paglūdėti,
Be žodžių juk galima gero linkėti.

Puodelis kavos, pyragaitis lėkštutėj –
Tiek žmogui gana, kad spurdėtų širdutė,
Negestų viltis, kelią džiaugsmui nutiestų.
Pas draugą užeiti gali... ir nekviestas.