Pasitinka smilgos ir palydi,
Nulinguoja geltona banga.
Na ir kas, kad jos žiedais nežydi
Ir vienodos, visos lyg viena.
 
Negaliu praeiti nesustojęs,
Bet neskinsiu. Ne, neskinsiu jų.
Tegul vėjas smilgom lengvai groja,
Smilgų jūroj žaisti jam smagu.
 
Kaip gerai, kad net karštam rugpjūty
Pakelėj randi sau dovanų –
Grikių lauką, baltą ramunėlę,
Lopinėlį smilgų mojančių.
 
Bus ruduo, bet smilgos jo nebijo,
Tik pabals, jeigu užkris šarma.
Guls voratinkliai, spindės jų gijos,
Saulei tekant rytmečio rasa.