Kol gyveni, švęsk!
Kol šitoj žemėj gyveni, tol džiaukis,
O jeigu širdį skauda, nesigėdyk, verk.
Iš paprasto nepaprastą išaudžiam,
Kvailys to nesupras, protingas neišbars.
Ryte jei nubudai, dėkok už šviesą,
Nes kito tokio nerasi, daugiau nebus.
Tiktai prieš pabaigą suvokiam tiesą,
Vienodai gesta ubagas ar prabangus.
Turtu teliks tau karstas, šešios žvakės,
O tai, ką sukaupei, kiti išsidalins.
Ir negalvok, kad amžinas, dings takas,
Nes porai valandų praėjus, neatmins.
Gyvenimas atliks tiems, kas gyvena,
Išėjusiems – ramybė kapo duobėje.
Kol šitoj žemėj gyveni, tark „mano
Trapi sekundė, minutėlė, valanda“.
Kol šitoj žemėj gyveni, šypsokis,
Tegu daug šypsenų atplaukia link tavęs.
Aušrą išvydęs, švilpauk, tarsi špokas,
Leisk meilei, sėkmei, vilčiai dar save atrast!