Lietau, mes taip tavęs laukėm,
Atrodė, kad net oras išdžiuvo,
Jautiesi lyg žuvis be vandens
Ir kojos už grumsto vis kliuvo.
 
Šiandien jau krapnoja lietutis
Ir rožė plačiai išskleidė žiedus.
Už gaivią vėsą ir prisotintą orą
Rankas ir širdis į dangų tiesiam.
 
Lietaus angelas yra gailestingas
Žmogui, žolei ir medžiui, ir gėlei.
Sumaniai, ne per daug  padalyki,
Sunokęs javo grūdas ilgis pjovėjo.
 
Kad visi turėtume duonos ir pyrago,
Turėtume ką pjauti, kur sėti ir sodinti,
Dieve, duok mums sveiką protą, valią,
Kad negalėtume ką turime sugadinti.