Namai ten, kur ošia viena pušis...
Senoji žemė.
Įminti takai.
Ryškių, kvapnių gėlių
pilni laukai...
Tas vasaros vėjas,
bučiuojantis skruostus.
Ir senos slyvos,
metančios savo vaisius.
Balta alyva, pasitinkanti
ant kelio kampo.
Ir it kraujas raudonos
vyšnios jo pašonėjė.
Vienui viena ošianti
žalia pušis.
Užaugus ji kartu su manimi.
Tai mano širdis, tai mano
Namai...