Išgraužų virkštelėmis
nualmėjęs vanduo,
sunkiasi į molynę,
kurioje murdosi
apipešiotos balandos,
įsigudrinusios
žūtbūt išgyventi
užklupus sunkmečiui.
Hm...
Stebiuos jų atkaklumu
ir...
pėda už pėdos pėdinu,
pėdinu į kasdienybę.