Jau kelinta liūtis spalvas iš pievų plauna,
Tačiau žiedai vėl kyla – vienas kitą maino,
Nauja diena kurpaitėm apsiauna,
Nes per ražienas bėgti duria, skauda, žnaibo,
Nes dar saulėtekis neleis miegot ankstyvas,
Net jei svirplių daina nepasibaigus.
Vėl dangūs niaukiasi rūsčiausiais debesynais,
Vėl dunda, griaudėja, vėl blyksi naktį žaibas.
Aure, voratinklis rasom it perlais spindi –
Tarnystę gavęs svitoje bajorių.
Žiūrėk trepsėdamas, ar nieko nesumindei –
Kiekvienas vabalas turbūt gyventi nori.