Gyvenk, kol gyvenasi

Negailėk, kad ankstų rytą kėlei,
Jis daugiau juk nepasikartos.
Akimis nuglostyk paukštį, gėlę,
Dangui Lietuvos nusišypsok.

Lis lietus ir kas, ir kas jau tokio?
Muziką į klausą jis parneš.
Viską jei geru priimt išmokus,
Net basa, nuoga širdelė švęs.

Ir nesisukiok atgal, nors daug palikta,
Negailėk, nes prieky rasi daug.
Tam žmogus ir gimsta, kad išlygtų
Tai, ko niekada neturi laukt.

Rytas nusives į šviesią dieną,
Pastaroji pamaloninus žara,
Naktį išpirš, plaukės mėnesiena.
Skirtą laiką išalsuok... gera.
žemaitukė