Aš nežinau
ko dar
nežinau
apie Tave.

Ar buvai
kada drebulyne,
vėjui pučiant.
Jųjų virpantys
lapeliai išgauna
jūros ošimą
primenančią
perkusiją.

Įsiklausius,
tampi dalimi
trapaus kalbėjimo
sielai.
Ir toks lengvumas
apima,
toks lengvumas,
kad išnyksta
riba tarp ilgesio
bei dabarties.

Malda?
Giesmė?
Daina?

Žinau.

Tu mano – vėjas,
aš Tavo – drebulė,
kartu mes – muzika