Išdidus, lyg dvaro ponas,
Lizde stypso gandras – Jonas.
Iš Sudano per Egiptą,
Siriją, Turkiją. Skrista
Per Rumuniją. Trasoj –
Ir Ukraina, rasoj Lenkų ribos.
Tikslas vienas –
Lietuvos pasiekti sieną.

O tada jau, o tada –
Sava žemė! Visada,
Ir aš su tuo sutinku,
Namo grįžti yr puiku!

Kelias toks – kiekvienais metais.
Bet, kai jį lizde pamatom,
Džiugesys neapsakytas,
„Gandras mūsų jau parskrido!
Tuoj priglaus jis savo pačią,
Dviese giminėlę plačią
Išperės, skraidys vaikai.
Gandrų laimę ir laikai!“