Aš taip pasiilgau laikų,
Kai sugužėdavo būrys savų,
Širdies jiems verdavau duris
Sveikino nuoširdžiai. Šypsojaus:
Be melo – jausmas. Dainos liejos,
Laukais nešiodavo jas vėjas,
Jis džiaugėsi, kai giminė plati,
Buvau tuomet jauna marti,
Pečiais sugludę, žaliai vilčiai
Leido aukštyn į dangų kilti.

Tiktai sugrįžti atgalios –
Viena svajonė tevalios,
Palaimins tuos, kurie nurimo.
Kalbės: ilgiuosi tų laikų,
Vienai čia – liūdna, nejauku,
Nežydi man jau jūsų akys.
Liko žvaigždėm nusėtas takas,
Kuriuo pas jus dažnai einu.

Krikštasuolė, dėl artimų,
Namuose palikta, kol žemėj
Esu. Tegu ramybę semia, –
Iš mano lūpų byr malda, –
Kartu pabūkim, kaip tada...