Dar vakar blausėję apylinkėse Joninių laužai
Šį rytą tapo rūko baltomis eldijom.
Išsiruošė tolyn zenitas, nors vargu matai,
Ant veido graudulį, kai vasariškai lyja,
Ana, vorai nuaudė šilkines bures,
O bitės kantriai atsargas nešioja.
Visi dar tikisi, kad puotą duota tęst,
Kad svirpliui griežiant linksma miklint kojas,
Bet ne. Didesnės pauzės paukščių giesmėse –
Jų mažos širdys pirmos kils į skrydį.
Žalioj užuomazgoj saldi rudens dvasia.
Nejaugi Letoje kam nors reikėjo gido?
Nuneš tave balti miglų laivai
Be pageidavimo, be lūkesčių ir norų.
Kaip greit išblausėjo apylinkėj laužai.
Rasotos burės jau nuaustos voro...