Man visai nustojo sapnuotis
Nebemiegu naktim
Tik guliu prisimerkęs, matau
Rugių laukas
Naktis
Dar prieš pradedant brėkšti
Eina mergaitė ir vedas už rankos aklą senelį
– Žiūrėk, sako, koks rūkas!
Jis stipriau suspaudžia mergaitės ranką
Sustoja ir klausosi
Praeina minutė, dvi
Lėtai praveria lūpas
Iš burnos prasiveržia garas
Taria lėtai ir užtikrintai
Tavęs čia nėra
Čia tik rugiai ir naktis
 
Aš stipriau prisimerkiu
matau
Danguje supasi
Blyškus mėnulio pjautuvas
Girdžiu iš miško atplaukiančią lopšinę
Dvi žalios akys spingsi tolumoje
Miegok sako, miegok
Jau vėlu ir ne tavo šitas pasaulis
Ne tavo rugiai ir ne tau juos pjauti
Prigulk ir pailsink pavargusias akis
 
Užsimerkiu
Regiu seną pirkią
Prie lango sėdi mergaitė ir verpia linus
Linai geltoni kaip plaukai
Mergaitė daili
Pasibeldžiu į stiklą
Ji pasisuka ir taria savo šešėliui
Neatidaryk
Ten beldžias lietus
O man dar visa naktis – verpti
Šešėlis nepajuda
Paklūsta
Lieku už lango