Rytoj
Dviese ant slenksčio sušalę sėdėjom nakty,
Ir rodės medžiai šoko lambadą mėnesienoj.
Rytoj mums bus gerai – žvaigždžių nebeskaičiuosim;
Rytoj mums bus gerai – kartojai man šaltai.
Šaltos nakties šviesoj šaltai šypsojaisi žvaigždėms,
O man ant slenksčio nei šilta, nei šalta su tavim –
Lyg kometa per dangų skriejo noras likti be širdies –
Rytoj man bus gerai, rytoj jau mūsų nebebus.
Medžiai šoko mėnuliui lambadą mėnesienoj,
Mėnulis atrodė toks tolimas ir artimas tyloj.
Mums bus gerai rytoj ir toj tyloj sėdėjom dviese;
Rytoj mums bus gerai ir gėrėm naktį į save.
Rytoj mes rizikuosime nukristi nuo bedugnės krašto,
Dabar ant slenksčio dviese skaičiuojame žvaigždes.
Trinu iš atminties akimirkas visas ir tavo veidą,
O rytoj man bus gerai, gerai juk bus rytoj.
Rytoj mums bus gerai, rytoj jau mūsų nebebus –
Sustingę mes sėdėsim rytoj ant slenksčio atskyrai;
Rytoj ir medžiai šoks lambadą mėnesienoj,
O mums mėnulis bus toks tolimas ir artimas šaltoj nakty...
Rytoj mums bus gerai, rytoj...