Pūga, lyg ant savęs supykus,

Suktinis jos – langais, stogais…

O gatvėse – grožybių pikas

Ir supratimas, tuoj pareis

Kalėdos snieginos. Girliandos

Lūkestį supa. Nepažint, –

Mintį neriu ant gatvės lempos, –

Iš naujo gėris žemėj gims, –

Uodžiu šiemečio šieno kvapą, –

Mažam tvartelyje visi:

Praradę, radę, vakar tapę

Laimingais, raudantys, basi

Ir tie, ką knygų vystau lapais,

Grįš Kūčių vakaro dvasia.

Pūga nurims, – šiurena, seka

Iš paskos man šilta, tiesa, –

Ir būsim viens kitu aptekę,

Tarsi dangus... Žvaigžde šviesia