Svajonių debesys kai praplaukia dangum,
Nėra kaip jų pagaut ir suturėti.
Tai tik buitis, kai tenka traukt ir stumt,
Kai semti esmei surandi tik rėtį.
Nenustembi nejaugi tuščia jog glėby,
Jog rankos svyra tarsi spaly ankštys?
Tik su svajonėmis kažkur tolyn plauki,
Tiktai žvalgaisi, kaip kliūties išvengti,
Kaip išlaikyti burną virš vandens —
Baugu į nežinią, ją jaučiant gilią, nirti.
Iš seno vaidrodžio ar kas spalvas susems?
Ne vaizdas blunka. Matantis jį virpa.