Talentingas, elegantiškai pasidabinęs
Ir istoriją romantišką palikęs tam krašte,
Kur Širvėna žvaigždžių kekėmis dabinasi,
„Susitikt tave norėčiau vėlei...“ – dainoje.

„Lėmė – tiek“, – nusišypsotų, – „man gyventi,
Bet tyriausia meilė buvo atrasta.
Mūšai tarp krantų ilgai sruventi,
Linkuva – mano paskutine vieta“.

„Bet ar meilė baigiasi?“ – paklaustų, –
„Gyvas, kol nors vienas, atsimins“.
Apdainavo ją per sopulingą skausmą,
Kam brangus, tas atminties vainiką pins.