Iš kokio žiedo
Sunku bepasirinkt,
Iš kokio žiedo vasaros džiaugsmus ir svaiginius ragauti,
Kurios giesmės, kieno tylėjimo mąslaus klausytis.
Perkūnas garsiai juokiasi – iki apkursta ausys,
Iki nebegirdi, kaip uodas, ant pakaušio tupintis,
Iš pasitenkinimo zyzia.
Visuotinis krutėjimas –
Per naktį ženkliai paūgėja daigas,
Nors tavo taką sraigė anava matuoja.
Laimingos varlės po rasotą žolę laigo –
Lyg visos pasakos joms baigiasi geruoju...
Užkeikta žaluma tarpuvagiuose daržo
Tave ten verčia nuolatos graibytis.
Gavai pavidalą žmogaus?
Bandyk dienas susemti –
Taip, kaip tai daro visos vargo bitės.
Tada pajusi, kokio skonio laikas,
Mažiau sopės, kai viskas slys tarp pirštų,
Kai tavyje pradingsta alkio saikas,
Kai horizontas nuo žiedynų tirštas.