Rytas
Ūžiančių žmonių balsai
užgožia mintis ir garsus už lango.
Rytinio bado genamos mintys
nepastebi to, kuris kenčia ant stalo.
Kapsintis kranas, tarškančios lėkštės,
čepsinčios lūpos ir maudžiantis kūnas.
Mintyse vis dar tvyrantis rūkas,
sapnuose susipynęs – pabunda.