Kol Kražantė virva
Ir Vilbėnas teka,
Tol mano širdelė
Tu – ku, tu – ku... plaka.

Ir kaip jai neplakti,
Kaip jai nespurdėti,
Kai išaušus rytui,
Skubinas mylėti?!

Nukelia kepurę,
Labina kaimyną –
Giminę arčiausią
Per jį išpažino.

Šoks į talką – pirmas,
Negailės žyvatos,
Mudu juk kas dieną
Vienas kitą matom.

Kol Dubysa neša
Nemunui patieką,
Grožį apdainuoti
Žemaitijos bėga.

Kas, jei ne žemaitis
Skirs posmelį gražų?!
Kol upelės teka,
Tol giesmelę neša.