Taip svaigus Gegužės virsmas,
Aromatą pilt suskatę
Pinavijos, leipsta virsta
Žolynėliai karpytlapiai.

Kur pažvelgsi, šitiek grožio,
Akeles pasigalandi,
Pumpurai pritvinkę rožių,
Su trenksmu sprogdintis bando.

Lyg malūnsparniai kamanės
Patruliuoja viršum daigo.
Eskadrilės kregždžių ganos,
Karpo uodegėlėm laiką.

Mašalą sterblėn pakrovę,
Neša vaikui, gerklę plačią
Turi jau karta naujoji,
Gulsčią mitina ir stačią.
- - - - - - - - - - - - - - -
Į Krikštasuolę sės Tėvas
Ir manęs prašys „tai progai,
Birželinę nurėžk pievą,
Te atžels kvapus atolas...“

Jo ištartas žodis – šventas,
Dobilo atsiprašysiu:
Kristi – tau, o man – gyventi... –
Virsmą pakartosiu visą.