Kažkada lietuviai užkariavo daug teritorijų, buvo net nuėję ligi Juodosios jūros ir Maskvos. Bet skirtingai nuo kitų užkariautojų niekada nieko nežudė, viską pasiekdavo diplomatija, pasikalbedavo su priešu ir įtikindavo jį pasiduoti. Tie sudėdavo ginklus ir laisvanoriskai eidavo į nelaisvę. Užkariautuose kaimuose lietuviai dalino žmonėms bulves, ai, bulvių tada dar nebuvo, tai dalino kviečius, burokus ir kopūstus. Arba išduodavo kiekvienam po kepaliuką duonos. Miestuose gi lietuviai kvietė gyventojus burtis į profsąjungas, steigti partijas ir skandinavų bankų skyrius. vaikams lietuviai užkariautojai mokėjo vaiko pinigus, o pagyvenusiems piliečiams normalias pensijas.

Žodžiu, lietuviai visada buvo dideli humanistai. Net Žanas Žakas Ruso savo Išpažintyje prisipažino, kad humanizmo idėjų sėmėsi iš brolių lietuvių. Palyginimui galime prisiminti brolių amerikonų vykdytą indėnų genocidą. Lietuviai niekada nebūtų taip pasielgę su mielais čiabuviais. Net II pasaulinio karo metais lietuviai slėpė žydus nuo brolių vokiečių okupantų, o savo Nepriklausomybę pasiekė neiššovę nė vieno šūvio. Priešingai, dainavo dainas, tarkim, Ant kalno mūrai, ne, šita yra krepšinio himnas, bet štai Už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę arba Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje. Taigi, lietuviai yra išimtinai taiki tauta, kuri nesinešioja kišenėje akmens ir nelaiko špygos, o turi baltą taikos karvelį. Arba gandrą.

Tad mielos mamos, nebijokite dėl savo sūnų, jų neišsiųs mirti, daugiausia, jie gali patekti, jei yra dailūs ir malonaus būdo, į berniukų chorą Ąžuoliukas, kur bus mokomi vakarietiškų vertybių.

Todėl visokios kitokios Lietuvos istorijos interpretacijos yra Kremliaus rankų darbas. Vaikučiai, mokykitės istorijos iš teisingų ir patikrintų šaltinių ir nepasiduokite Maskvos propagandai. Lietuva niekada nekariavo ir niekada nekariaus. Istorijos nesuklastosi. Rankraščiai nedega. Priešas nesnaudžia. Būkime vieningi. Už mūsų vakarai. Lietuva bus laisva. Per amžių amžius. Tik po devyniasdešimties metų jos neliks, kaip sakė iškili oškelios bendruomenės ožkelytė, nes sienų nebeliks ir visi žmonės draugiškai kaip viena šaika viskuo dalinsis. Musulmonai ir krišnaistai gulsis į mūsų vaidilučių guolius ir paliks ten savo neįkainojamą spermą, o mūsų berneliai dauginsis tarpusavyje kaip pso rekomenduoja ir niekaip negalės pastoti. Prieš gamtą nepapūsi. Ir nepaveiksi jos direktyvomis. Prieš gamtą lygūs visi. Todėl po 90 metų paskutinis lietuvis išjungs šviesą. Istorijos pabaiga.