Šuva – naivus lyg mažas vaikas,
Greitai pamiršta tavo skriaudą.
Dešimt įstatymų dar laikos,
Už skriaudą skriauda nenubaudžia.

Ne veltui sakom „šuns kantrybė“,
Iš kokio šulinio ją semia?
Turėjau tokį, džiaugsmą lygo...
Šaly Vaivorykštės gyvena.

O man be jo šioj žemėj – šalta,
Žvilgsniu dažnai karpau jo dangų,
„Ilgiau galėjai pagyventi“, –
Draugą apraudu širdžiai brangų.